Pasiutligė – kas tai?

 
Pasiutlige

Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje.

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai yra rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.
Pasiutlige sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui. Pasiutlige galima užsikrėsti užkrėsto gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Labai pavojingi mažai kraujuojantys arba galvos įkandimai. Ligos inkubacinis periodas gana įvairus. Pats trumpiausias – 7–8 dienos, bet dažniausiai trunka kelias savaites.

Pasiutligės požymiai

Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas. Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. 

Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?

Pas sąžiningus ir atsakingus savininkus šunys ir katės yra suvakcinuoti nuo pasiutligės. Bet visada svarbu išsiaiškinti su gyvūno savininku ar Jūsų augintinis buvo apdraskytas paskiepyto ar nepaskiepyto gyvūno. Jeigu gyvūnas skiepytas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Tačiau pasitaiko neatsakingų savininkų, kurių gyvūnai nevakcinuoti. Taip pat abstu benamių gyvūnų, kurie gali apdraskyti ar apkandžioti žmones. Jeigu įkando nepažįstamas gyvūnas svarbu:

  • informuoti VMVT teritorinį padalinį apie įvykį, nes gal dar įmanoma pagauti įtariamą gyvūną, patalpinti karantinavimui ir stebėjimui.
  • žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią medicinos punktą/centrą bei informuoti gydytojus apie įvykį. 
  • jeigu po pagauto gyvūno karantinavimo ir stebėjimo (14 dienų) bus nustatyta, kad jis nėra užsikrėtęs pasiutlige, žmonių vakcinacija bus nutraukta.
  • jeigu gyvūnas nebus pagautas tam, kad būtų išvengta mirtinai pavojingos ligos, gydytojai turės atlikti pilną vakcinavimo programą.

Kaip apsaugoti save ir augintinius?

Visi gyvūnų savininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą per metus, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Vakcinaciją atlieka visi privatūs veterinarijos gydytojai. Svarbu vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais.

Kodėl reikia vakcinuoti laukinius gyvūnus nuo pasiutligės?

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai yra rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės. Šie gyvūnai apkandžiodami kitus laukinius ir naminius gyvūnus bei žmogų užkrečia juos pasiutlige. Vienintelis būdas kovoti su šiuo mirtį sėjančiu virusu – naikinti viruso rezervuarą gamtoje ir užkirsti kelią infekcijos perdavimui. Tai galima pasiekti tik vykdant naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją.

Kaip atliekama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės?

Laukiniai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės naudojant jaukus su vakcina. Vakcinacija atliekama du kartus metuose – pavasario ir rudens laikotarpiais. Atliekant vakcinaciją didelėje teritorijoje jaukai su vakcina yra išmėtomi iš lėktuvo. Lėktuvas turi skristi apie 150 km/h greičiu apie 150 metrų aukštyje. Vakcinacija atliekama visoje Lietuvos teritojoje, išskyrus kai kurias zonas (virš miestų teritorijų, ežerų ir Ignalinos atominės elektrinės jaukai nemėtomi). Viename kvadratiniame kilometre turi būti išmėtoma ne mažiau kaip 20 jaukų.

Kuo jaukai patraukia gyvūną ir kaip jie veikia?

Vakcinos kapsulė įdėta į jauką, kuriame yra negyvūninių komponentų (augalinės kilmės) ir žuvies miltų. Gyvūnus privilioja žuvies kvapas. Laukiniam gyvūnui ėdant jauką, plyšta kapsulė, kuri sužeidžia ryklės gleivinę ir vakcina patenka ant gleivinės ir tonzilių.Laukiniai gyvūnai suėdę jauką su vakcina įgyja imunitetą nuo pasiutligės. Tokiu būdu laukinių gyvūnų organizme susidaro imunitetas lauko virusui ir pasiutligė nebeplatinama. Imunitetas susiformuoja per 21 d. ir trunka 12 mėn.

Kaip jaukai atrodo? Kokia jų sudėtis?

Jaukas yra apvalios arba keturkampio formos, kurio sudėtyje yra negyvūninių komponentų (augalinės kilmės) ir žuvies miltų, o jauko viduje yra vakcinos pripildyta kapsulė, kurioje yra dirbtinai išskirti pasiutligės virusai.

Kaip elgtis suradus jauką?

Radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu vakcinos turinys pateko į burną, nosį ar akis, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokiu atveju žmonės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų ir kelia pavojų žmonėms, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei VMVT, kurios specialistai turi atvykti ir paimti jaukus su vakcina. Jeigu jauką suvalgys jūsų naminiai gyvūnai, pavojaus ja užsikrėsti nėra.

Šaltinis: http://vmvt.lt/

Panašios Naujienos

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir gaukite naujausias mūsų klinikos naujienas bei laukite geriausių pasiūlymų ir akcijų